- išpamėtoti
- išpãmėtoti tr. Š išjuokti, išmėgdžioti. | refl.: Ot bjaurus vaikas, anam tik rūpi iš visų išsipãmėtoti Brs. Išsipãmėto[ja] iš senesnio žmogaus kaip bemokėdami Krš. Išsipamėtoję, išsimaitoję ligi valios išlakstė pro duris Žem. \ pamėtoti; išpamėtoti; pasipamėtoti
Dictionary of the Lithuanian Language.